užrubežė

×ùžrubežė sf. (1) KŽ, užrubẽžė (2) KŽ žr. užrubežis 1: Simanas Daukantas prarado daug turto, už tatai namon iš užrubežės parvažiavęs turėjo ieškoti duoną užsidirbti A1883,15.